19,7 tūkst. parašų nepriartėjo prie 300 tūkst. reikalavimo
Pagrindinė priežastis paprasta: parašų skaičius buvo per mažas. Lietuvos referendumo procedūroje piliečių iniciatyva turi per nustatytą laiką surinkti 300 tūkst. rinkimų teisę turinčių piliečių parašų. Šis slenkstis yra būtina sąlyga, kad klausimas galėtų judėti toliau.
Surinkti apie 19,7 tūkst. parašų reiškia, kad iniciatyvai pritrūko ne simbolinio, o esminio skaičiaus. Net ir pripažinus visus surinktus parašus tinkamais, rezultatas būtų daug kartų mažesnis už privalomą ribą. Todėl VRK sprendimas šiuo atveju buvo procedūrinis, o ne politinis vertinimas.
VRK vaidmuo buvo patikrinti procedūrą, o ne spręsti dėl grynųjų pinigų reikšmės
Vyriausioji rinkimų komisija šiame procese vertina, ar iniciatyvinė grupė įvykdė Referendumo konstitucinio įstatymo reikalavimus. Tai apima parašų surinkimo faktą, jų pateikimą ir atitiktį nustatytam kiekiui. Kai reikiamas skaičius nesurenkamas, referendumo skelbimo procedūra negali būti tęsiama.
Praktiškai tai reiškia, kad VRK nesprendė, ar teisė atsiskaityti grynaisiais turėtų būti plačiau įtvirtinta. Komisijos funkcija buvo įvertinti, ar visuomenės palaikymas išreikštas pakankamu parašų kiekiu. Šiuo atveju atsakymas buvo neigiamas.
Iniciatyva siekė grynųjų pinigų klausimą perkelti į referendumą
Referendumo iniciatoriai siekė, kad dėl teisės atsiskaityti grynaisiais būtų sprendžiama tiesiogiai piliečių balsavimu. Toks kelias pasirenkamas tada, kai norima klausimą įtvirtinti aukštesniu politiniu ar teisiniu lygmeniu, o ne palikti vien įprastai teisėkūros eigai Seime.
Vis dėlto referendumas nėra vien viešos diskusijos forma. Jis reikalauja aiškiai išreikšto didelės rinkėjų dalies palaikymo dar iki balsavimo dienos. Parašų rinkimo etapas tam ir skirtas: jis parodo, ar klausimas turi pakankamai atramos visuomenėje, kad valstybė organizuotų visuotinį balsavimą.
Mažas parašų skaičius parodė organizacinės ir politinės paramos trūkumą
Apie 19,7 tūkst. parašų rodo, kad tema daliai visuomenės buvo svarbi, tačiau ji nesutelkdė masinio palaikymo, reikalingo referendumui inicijuoti. Tai nereiškia, kad grynųjų pinigų klausimas išnyksta iš viešosios erdvės. Tačiau referendumo formai tokio palaikymo nepakako.
Referendumo iniciatyvos Lietuvoje paprastai susiduria su aukšta parašų kartele. Ji sukurta tam, kad balsavimui būtų teikiami tik tie klausimai, kurie peržengia siauresnės politinės kampanijos ribas. Šiuo atveju surinktų parašų kiekis parodė, kad iniciatyva tos ribos nepasiekė.
Nesurinkus parašų, galioja esama atsiskaitymų grynaisiais tvarka
Kadangi referendumas nebus skelbiamas, dabartinis teisinis reguliavimas dėl atsiskaitymų grynaisiais lieka galioti. Pokyčiai šioje srityje galėtų atsirasti kitais keliais, pavyzdžiui, per Seimo priimamus įstatymus ar naują piliečių iniciatyvą, jeigu ji vėl būtų pradėta pagal nustatytą tvarką.
Šis atvejis parodė, kad vien aktualios temos neužtenka. Norint referendumą paversti realiu politiniu įvykiu, būtina surinkti įstatyme numatytą rinkėjų parašų skaičių. Šį kartą iniciatyvai dėl teisės atsiskaityti grynaisiais to padaryti nepavyko.
